pirkštas

pir̃kštas sm. (2) žr. pirštas 1: Storai aprišęs pir̃kštą RdN. Ant kojos pir̃kštų iššoko putekšlės ir pradėjo niežtėt Ldk. Tiktai pirkštą uždėdamas ant savo lūpų, parodė, kad kalbėti negalįs Ns1855,2. Pirkštus savo aukso žiedais apmaustydami Gmž. ^ Pirkšto nereik (veršis žinda be piršto; taip sakoma ir apie godžiai geriantį) BzF50.